moteris prie sviesos terapijos paneles

Kaip veikia raudonos šviesos terapija?

Žydrė Guobytėadmin Paskelbta Atnaujinta

Ar kada nors jautėtės išsekęs? Priežstis gali būti jūsų ląstelės, signalizuojančios, kad jas reikia įkrauti. Raudonos šviesos terapija yra natūralus būdas padidinti energijos lygį. Tam tikro ilgio šviesa pasiekia ląsteles ir „paskatina“ procesus, susijusius su energijos gamyba, uždegimo reguliavimu ir audinių atsistatymu

Įsivaizduokite savo ląsteles kaip mažas baterijas. Raudona ir beveik infraraudonųjų spindulių šviesa gali prasiskverbti į jūsų odą ir įkrauti šias korinio ryšio baterijas, paskatinti gijimą ir suteikti energijos.

Kodėl raudona šviesa? Šį specifinį šviesos bangos ilgį sugeria mitochondrijos, mūsų ląstelių jėgos. Kai mitochondrijos sugeria šią šviesą, jos tampa efektyvesnės ir gamina daugiau energijos, kurią jūsų kūnas gali panaudoti.

Viskas prasidėtjo tumemt, kai NASA atrado raudonos šviesos terapijos naudą eksperimentuodama su augalų augimu. Jie nustatė, kad raudona šviesa pagreitino augalų augimą ir gijimą žmogaus audiniuose. Nuo tada daugybė tyrimų patvirtino raudonos šviesos terapijos naudą.

Raudonos šviesos terapijos veikimo principas

Raudonosios šviesos terapijos prietaisai skleidžia tam tikro ilgio raudonos ir artimos infraraudonosios (NIR) šviesos bangas, kurios yra panašios į saulės šviesos spektro dalį, bet neturi UV spinduliuotės. Tai reiškia: terapija nėra „įdegis“ ir neturėtų būti lyginama su „kelios valandos saulėje“, tačiau ji gali paveikti ląstelių procesus, susijusius su energijos gamyba ir atsistatymu (Harvard Health Publishing: Red light therapy for skin care).

  • Raudonoji šviesa dažniausiai minima kaip ~630–700 nm (kai kuriuose prietaisuose raudonos ribos „ištempiamos“ iki ~760 nm);
  • Artimoji infraraudonoji (NIR) dažnai apibrėžiama maždaug 700–1400 nm ribose (NIST: Laser Safety Program (PDF)).

Kodėl organizmas „reaguoja“ į šią šviesą?

Pagrindinis mokslinis paaiškinimas: raudona ir NIR šviesa gali būti sugeriama ląstelėse, ypač susijusi su mitochondrijomis, ir tai siejama su padidėjusia ATP gamyba.

mitochondijos

ATP (adenozino trifosfatas) – tai „kuras“, kurio ląstelėms reikia regeneracijai, normalioms funkcijoms ir gijimo procesams (PubMed Central: Brain Photobiomodulation Therapy: A Narrative Review):

  • Šviesa siejama su mitochondrijų kvėpavimo grandinės aktyvumu ir ATP sintezės pokyčiais;
  • Dėl to gali būti palaikomi atsistatymo procesai, bet rezultatas priklauso nuo dozės, intensyvumo, atstumo ir dažnio (PubMed Central: Brain Photobiomodulation Therapy: A Narrative Review).

660–760 nm raudonoji šviesa: ką dažniausiai taikoma ir kodėl?

Raudonos šviesos protokolai kosmetologijoje dažnai siejami su odos išvaizdos tikslais, nes tyrimuose vertinami pokyčiai, susiję su kolageno apykaita ir odos kokybės rodikliais (PubMed Central: A Controlled Trial to Determine the Efficacy of Red and Near-Infrared Light Treatment in Patient Satisfaction, Reduction of Fine Lines, Wrinkles, Skin Roughness, and Intradermal Collagen Density Increase).

760–1400 nm artimoji infraraudonoji (NIR) šviesa: ką rodo tyrimai?

NIR šviesa dažniau minima, kai kalbama apie gilesnių audinių pasiekimą ir taip pat tiriama transkranialinė (per galvos sritį) fotobiomoduliacija neurologijoje ir psichikos sveikatos srityje. Svarbu formuluoti tiksliai: tokie poveikiai kaip „gerina atmintį“ ar „mažina depresiją“ nėra universalus pažadas visiems – tai aktyvi tyrimų kryptis, kurioje yra ir klinikinių bandymų, ir apžvalgų (PubMed Central: Near-Infrared Transcranial Radiation for Major Depressive Disorder).

Kaip šviesa „įjungia“ ląstelių procesus?

Šviesos fotonai sugeriami ląstelėse, o vienas dažnai minimų „taikinių“ yra mitochondrijų kvėpavimo grandinės dalis – citochromas c oksidazė. Tai gali keisti signalų perdavimą, susijusį su ATP (energija), reaktyviosiomis deguonies formomis (ROS), kalcio signalais ir azoto oksidu (NO) (PubMed Central: Photobiomodulation—Underlying Mechanism and Clinical Applications):

  • Dažnai minimas mechanizmas: citochromo c oksidazės aktyvumo pokyčiai;
  • Galimas NO „atlaisvinimas“ ir signaliniai pokyčiai;
  • Žemo lygio ROS gali veikti kaip signalas, o ne „žala“;
  • Rezultatai priklauso nuo dozės – „daugiau“ ne visada reiškia „geriau“.

Praktiškai tai reiškia, kad raudonos šviesos terapija nėra „stebuklas per naktį“. Dažniau tai yra švelnus biologinis stūmimas teisinga kryptimi, jei parametrai parinkti logiškai. Todėl namuose dažniausia klaida – per didelis atstumas, per trumpas laikas ir per retas dažnis. Kai protokolas „išsibarsto“, žmogus sako: „neveikia“, nors realiai jis negauna pakankamos dozės. Čia panašiai kaip sporte: vienas kartas per mėnesį paprastai neduoda efekto. Dėl to verta turėti aiškią rutiną, kurią lengva kartoti.

Kodėl verta rinktis raudonosios šviesos terapiją?

Tyrimai rodo, kad raudonosios šviesos terapija yra perspektyvi kryptis odos ir kai kurių sveikatos sričių kontekste, tačiau efektyvumas stipriai priklauso nuo to, ar pasirinkta tinkama įranga ir teisingas protokolas (Harvard Health Publishing: Red light therapy for skin care).

  • Rinkitės prietaisus, kurių parametrai aiškūs (bangos ilgis, intensyvumas, rekomenduojamas atstumas);
  • Laikykitės gamintojo protokolo, nes „per trumpai / per toli / per retai“ dažniausiai ir sukuria įspūdį, kad „neveikia“;
  • Jei turite sveikatos būklių, fotosensitivumą ar vartojate fotosensibilizuojančius vaistus, verta pasitarti su specialistu (Cleveland Clinic: Red Light Therapy: Benefits, Side Effects & Uses).

Išvados

Raudonosios šviesos terapija veikia kaip tenergijos impulsas ląstelėms – mitochondrijoms, kurios gavusios šviesos stimulą ima gaminti ATP, t. y. energiją, kurios kūnui reikia regeneracijai, gijimui ir atsistatymui. To pasekoje gerėja audinių atsinaujinimo aplinka, lengviau valdomi uždegiminiai procesai, o oda gali atrodyti tolygesnė ir gyvybingesnė.

Pasiruošę tai išbandyti? Raudonosios šviesos prietaisai skleidžia koncentruotą raudonos ir beveik infraraudonųjų spindulių šviesos dozę, padedančią jaustis geriausiai.

DUK

Ji veikia kaip biologinis stimulas: raudona ir artimoji infraraudonoji šviesa pasiekia audinius, o ląstelės (ypač mitochondrijos) į tai reaguoja didindamos energijos gamybos efektyvumą. Dėl to organizmui lengviau „palaikyti“ regeneracijos ir atsistatymo procesus.

Mitochondrijos yra ląstelės „jėgainės“. Kai raudonos arba artimos infraraudonosios šviesos fotonai pasiekia ląstelę, dalis jų sugeriama mitochondrijose esančiuose šviesai jautriuose „taikiniuose“. Tai veikia kaip signalas, kad mitochondrijos gali efektyviau gaminti ATP – energiją, kurios reikia ląstelės darbui, regeneracijai ir atsistatymui. Paprastai tariant, šviesa „paskatina energijos gamybos režimą“, todėl ląstelė turi daugiau resursų remontui ir normalioms funkcijoms.

Šviesos terapijos poveikis mažėja, kai tolstama nuo švieos šaltinio. Per didelis atstumas reiškia, kad iki odos atkeliauja per mažai energijos, todėl mitochondrijos gauna per silpną stimulą. Dėl to du žmonės su tuo pačiu prietaisu gali gauti skirtingą rezultatą vien todėl, kad vienas naudoja 15–30 cm, o kitas – 80–100 cm.

Prasiskverbimą lemia 3 dalykai: bangos ilgis, audinių savybės ir atstumas/intensyvumas.

  • Raudona šviesa dažniausiai prasiskverbia į odą ir paviršinius audinius;
  • Artimoji infraraudonoji (NIR) prasiskverbia giliau, nes ją mažiau „išsklaido“ kai kurie audiniai.

Praktikoje tai reiškia: jei tikslas veido oda – dažnai užtenka raudonos šviesos; jei tikslas lokali zona (raumenys, sąnarių sritis) – dažniau pasirenkama NIR arba kombinuotas režimas.